"Čiauškutis" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "čiauška", reiškiančio mažą, negilų indą gerti (pvz., puodelį, taurę). Dažniausiai vartojama šnekamojoje kalboje apie nedidelį gėrimo indą, ypač vaikišką ar dekoratyvinį.
Pavyzdžiai:
1. "Nusipirkau gražų porceliano čiauškutį arbatai."
2. "Vaikui duok pieno į mažą čiauškutį."
3. "Kavos čiauškutį galima papuošti piešiniais."
Trumpai: tai mažas indas gerti, dažnai su asociacijomis su šiltumu, paprastumu ar vaikiškumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.