černininkas
Černininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, kurie neturėjo žemės (ar turėjo labai mažai) ir už darbą buvo apmokami pinigais arba natūra (pvz., grūdais), o ne žeme. Tai buvo laisvieji žmonės, dažniausiai samdomi darbininkai ūkiuose ar miestuose.
Pagrindiniai bruožai:
- Nemokėjo baudžiavos.
- Už darbą gaudavo atlygį.
- Dažnai gyveno miestuose ar dvaruose.
- Buvo paplitę LDK, ypač nuo XVI a.
Pavyzdžiai:
1. Samdomas darbininkas dvare, pjauti mišką ar dirbti laukuose už mėnesinį atlygį.
2. Amatininko padėjėjas mieste, gaunantis algą.
3. Tarnas turtingo ūkininko namuose, apmokamas grūdais.
Svarbu: Nelyginti su baudžiauninkais – černininkai buvo laisvesni ekonominiai darbuotojai. Terminas vartotas iki XIX a. vidurio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.