Čeražolė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šventą, stabmeldišką pagarbą, garbinimą (pvz., dievui, idėjai, asmeniui). Dažnai vartojamas su neigiamu atspalviu, pabrėžiant pernelyg didelį, be kritikos, pamėgimą arba netgi aklą garbinimą.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: „Tikėjimas turi būti sąmoningas, o ne tuščia čeražolė.“
2. Politikoje: „Režimas reikalavo asmenybės čeražolės.“
3. Kasdienybėje: „Jo čeražolė savo meistrui ribojosi aklu paklusimu.“
Trumpai: Čeražolė – aklas garbinimas, dažnai su neigiama prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.