.
čė́rauti, -auja, -avo (zehren). valgyti, ėsti: Proto reik, kad ką rudens čėse mėsinėji, o kad čė́rauji, vėl reik su razumu čė́raut. Savo duoną čė́rauti. Tarakonai čėrauja duonmaišį. Rūdys ėda (čė́rauja) geležį.
iščė́rauti. išvalgyti.
nučė́rauti. nukamuoti: Tūžba mane nučė́rauja, suėda.
pračė́rauti.
1. pravalgyti: Jis išgėręs pašaukė tą dukterį, kad imtų užmokestį už tą, ką jis pračė́ravęs.
2. suvirškinti: Ans suvalgęs ar pračėraus?
sučė́rauti.
1. suvalgyti: Kad tu tai ant patalo sučė́rautumbei. Aš galiu sučė́raut, ką ir kiek aš noriu, man nieko nereik mokėt.
2. suvartoti, išeikvoti: Jis savo turtą sučė́ravo. Savo gyvastį susičė́rauti (nusivaryti, nusikamuoti) .
3. suvirškinti: Skilvis valgį sučė́rauja, sumala.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.