čekočia

"Čekočia" yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodžią kalbą, pamokslą, pezalavimą (dažnai moralizuojantį ar priekabų kupiną).

Pavyzdžiai:
1. Senelio čekočia apie jaunųjų elgesį truko valandą.
2. Nustok čekoti, visi pavargo nuo tavo čekočios!
3. Susirinkime vadovas pradėjo savo įprastą čekočią apie drausmę.

Kilmė:
Kildinama iš žodžio čekoti („nuobodžiai kalbėti, pezaloti“), kuris atsirado iš rusų kalbos žargo чекать („laukti“) – asociacija su ilgu, varginančiu laukimu/kalbėjimu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'cekocia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Čekočia" yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgą, nuobodžią kalbą, pamokslą, pezalavimą (dažnai moralizuojantį ar priekabų kupiną). Pavyzdžiai: 1. Senelio čekočia apie jaunųjų elgesį truko valandą. 2. Nustok čekoti, visi pavargo nuo tavo čekočios! 3. Susirinkime vadovas pradėjo savo įprastą čekočią apie drausmę. Kilmė: Kildinama iš žodžio čekoti („nuobodžiai kalbėti, pezaloti“), kuris atsirado iš rusų kalbos žargo чекать („laukti“) – asociacija su ilgu, varginančiu laukimu/kalbėjimu.