„Cipsakojis“ yra neologizmas, sudarytas iš žodžių „cipsai“ + „sakojis“ (kalbėjimas). Jis apibūdina beprasmį, tuščią ar nesuprantamą kalbėjimą, panašų į triukšmą, kurį sukeltų vartojant kriaukšliančius cipsus. Dažnai vartojamas šmaikščiai apie kalbą be prasmės, pvz., politikų tuščius pažadus, nesuprantamą žargoną ar bereikšmes frazes.
Pavyzdžiai:
1. Politikas vėl kalba cipsakojį – daug žodžių, bet jokios esmės.
2. Jo paskaita buvo grynas cipsakojis: techniniai terminai maišyti su tuščiomis frazėmis.
3. Susirinkime vadovas kalbėjo valandą, bet tai buvo tiesiog cipsakojis.
Trumpai: tai tuščia, triukšminga kalba be turinio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.