cimentorius
„Cimentorius“ yra retas, neįprastas žodis, reiškiantis „tas, kuris tvirtina ar sutvirtina“ (iš lot. cimentum – cementas, rišamoji medžiaga). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie asmenį, kuris stiprina santykius, bendruomenę ar idėjas.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Viduramžių amatininkas buvo tikras cimentorius, kurio darbas sutvirtino pilies sienas.“
2. Perkeltinė prasmė (socialinis):
„Jis – mūsų komandos cimentorius, visada suvienija žmones ir palaiko harmoniją.“
3. Literatūrinis panaudojimas:
Kūrinyje veikėjas gali būti apibūdintas kaip „cimentorius tarp ginčijančių šeimos narių“.
Pastaba: Žodis dažniausiai aptinkamas senojoje literatūroje arba specializuotuose tekstuose; šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.