Cicmedis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis medį, kuris auga iš kelmo ar šaknų po to, kai pagrindinis medis nukirstas ar nuvytęs. Tai atsinaujinimo būdas, kai iš senų šaknų ar kelmo išauga nauji ūgliai (dažnai keli).
Pavyzdžiai:
- Ąžuolai, beržai, liepos – dažnai iš kelmų išauga nauji stiebai.
- Guobos – gali atstatyti iš šaknų.
- Kadagiai – kartais atauga iš likusių šaknų.
Svarbu: Cicmedžiai dažnai auga greičiau nei sėjiniai medžiai, bet gali būti silpnesnių. Miškininkystėje tai naudojama atkurti mišką be naujos sėjos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.