Cibkė – tai lietuvių liaudies dainų (dažniausiai sutartinių) žodis, reiškiantis šaknį, kilmę, giminę, kraują, palikuonis, atžalą. Vartotas simboliškai, siejant su giminystės, tęstinumo, genealogijos idėja.
Pavyzdžiai:
1. Sutartinėje:
"Kur gimei, kur augai,
Kur savą cibkę pažinai?"
(čia „cibkė“ – giminė, kraujas, kilmė).
2. Posakyje:
"Cibkę pažinti" – žinoti savo šaknis, protėvius.
Trumpai:
„Cibkė“ – poetinis liaudies žodis, nusakantis kilmę, giminę, šaknis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.