„Caca“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žemas, vaikiškas arba švelnus žodis, reiškiantis išmatas.
Pavyzdžiai:
1. Vaikų kalboje:
„Mama, noriu caca!“ (reiškia poreikį į tualetą).
2. Švelnus variantas:
„Šuniukas paliko caca žolėje.“
3. Perkeltine prasme (nekultūringa):
„Šitas filmas – gryna caca!“ (reiškia, kad filmas prastas).
Pastaba: Žodis laikomas nekultūringu, vartojamas neformaliose situacijose arba su vaikais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.