Būžti – senovinis lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis būti, atsirasti, egzistuoti, vykti.
Naudotas dariniams, pvz., būsima (būsimasis laikas), būtybė (esmė, padaras).
Pavyzdžiai:
1. Kada tai būs? (Kada tai bus?) – senesnė forma.
2. Visur, kur būžta gyvybės... (Visur, kur yra/buvo gyvybės).
3. Kas būžo, tas būžo (Kas buvo, tas buvo) – liaudies posakis.
Dabar šis žodis beveik nenaudojamas, išskyrus išvestinius žodžius ir tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.