burutė

Burutė – tai mažybinė formą nuo žodžio bura (audra, vėtra).
Reiškia nedidelę audrą, vėtrungę arba stipresnį vėją, dažnai vartojama perkeltine prasme apie emocinį nerimą, konfliktą.

Pavyzdžiai:
1. Už lango siautėjo nedidelė burutė, bet greit nuslūgo.
2. Jų ginče iš kilo tikra burutė!
3. Po tos šeimos burutės vėl grįžta ramybė.

Trumpai: Nedidelė audra / vėtra, reali arba perkeltine prasme (konfliktas, sutrikimas).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burute' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Burutė – tai mažybinė formą nuo žodžio bura (audra, vėtra). Reiškia nedidelę audrą, vėtrungę arba stipresnį vėją, dažnai vartojama perkeltine prasme apie emocinį nerimą, konfliktą. Pavyzdžiai: 1. Už lango siautėjo nedidelė burutė, bet greit nuslūgo. 2. Jų ginče iš kilo tikra burutė! 3. Po tos šeimos burutės vėl grįžta ramybė. Trumpai: Nedidelė audra / vėtra, reali arba perkeltine prasme (konfliktas, sutrikimas).