burulis

Burulis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis didžiulį, stambų, nerangų daiktą ar objektą, dažnai su neigiama ar juokingu atspalviu (pvz., kaip „grumtas“ ar „rinktinis“).

Pavyzdžiai:
1. Neužvesi to burulio automobilio – senas ir vis gedžia.
2. Ką tu tą burulį kėdei parsinešei? Neužtenka vietos!
3. Senasis kompiuteris jau burulis – užima pusę stalo.

Trumpai: Burulis = stambus, negrabus daiktas, dažnai nemalonus ar nepatogus.

Įrašas
Paaiškinimas	Burulis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis didžiulį, stambų, nerangų daiktą ar objektą, dažnai su neigiama ar juokingu atspalviu (pvz., kaip „grumtas“ ar „rinktinis“). Pavyzdžiai: 1. Neužvesi to burulio automobilio – senas ir vis gedžia. 2. Ką tu tą burulį kėdei parsinešei? Neužtenka vietos! 3. Senasis kompiuteris jau burulis – užima pusę stalo. Trumpai: Burulis = stambus, negrabus daiktas, dažnai nemalonus ar nepatogus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.