"Burnočius" (dažniau vartojama forma – burnutis) – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smūgį į burną arba įkandimą (pvz., kai kas nors įkanda į kūno dalį). Taip pat gali būti vartojamas perkeltine prasme – kaip aštrus pastebėjimas, priekaištas.
Pavyzdžiai:
1. "Jis gavo burnučio, kai įkando bitė." (tiesioginė prasmė – įkandimas)
2. "Mokytoja davė burnučio už nemandagų atsakymą." (perkeltinė prasmė – priekaištas)
3. "Susiginčiję vaikai mainėsi burnučiais." (smūgiai į veidą arba verbaliniai priekaištai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.