burkutis

Burkutis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurus, nepatrauklus, nešvarus žmogus ar daiktas. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiama emocine nusiteikimu.

Pavyzdžiai:
- Ką tu už burkutį ištekėjai? (apie žmogų)
- Nusipirkau batus, bet jie – grynas burkutis. (apie daiktą)
- Po vakarėlio butas liko kaip burkutis. (apie netvarką)

Sinonimai: atmatas, bjaurulis, šiukšlė (perkeltine prasme).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burkutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Burkutis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurus, nepatrauklus, nešvarus žmogus ar daiktas. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiama emocine nusiteikimu. Pavyzdžiai: - Ką tu už burkutį ištekėjai? (apie žmogų) - Nusipirkau batus, bet jie – grynas burkutis. (apie daiktą) - Po vakarėlio butas liko kaip burkutis. (apie netvarką) Sinonimai: atmatas, bjaurulis, šiukšlė (perkeltine prasme).