burkčioti

Burkčioti reiškia tyliai, neaiškiai murmėti, šnekėti sau po nosimi, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą ar pyktį.

Pavyzdžiai:
1. Senis burkčiojo, skaitydamas laikraštį.
2. Vaikas burkčiojo, nes buvo priverstas valytis dantis.
3. Ji burkčiojo į save, pamiršusi raktus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burkcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Burkčioti reiškia tyliai, neaiškiai murmėti, šnekėti sau po nosimi, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą ar pyktį. Pavyzdžiai: 1. Senis burkčiojo, skaitydamas laikraštį. 2. Vaikas burkčiojo, nes buvo priverstas valytis dantis. 3. Ji burkčiojo į save, pamiršusi raktus.