burkčioti

Burkčioti reiškia tyliai, neaiškiai murmėti, šnekėti sau po nosimi, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą ar pyktį.

Pavyzdžiai:
1. Senis burkčiojo, skaitydamas laikraštį.
2. Vaikas burkčiojo, nes buvo priverstas valytis dantis.
3. Ji burkčiojo į save, pamiršusi raktus.

Tarptautiniai žodžiai: televizija

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burkcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas

Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė

close

Zodynas.lt Išsaugoti svetainės nuorodą,
kaip programėlę.

Įrašas
Paaiškinimas	Burkčioti reiškia tyliai, neaiškiai murmėti, šnekėti sau po nosimi, dažnai išreiškiant nepasitenkinimą ar pyktį. Pavyzdžiai: 1. Senis burkčiojo, skaitydamas laikraštį. 2. Vaikas burkčiojo, nes buvo priverstas valytis dantis. 3. Ji burkčiojo į save, pamiršusi raktus.