„Burbėti“ reiškia tyliai, neryškiai kalbėti (dažnai sau ar į save), murmedi, kuždėti. Tai gali išreikšti nepasitenkinimą, susierzinimą ar neturėjimą aiškios minties.
Pavyzdžiai:
1. Senis burbėjo sau į barzdą, pykdamas dėl oro.
2. Ji burbėjo atsakymą, pati nesuprasdama klausimo.
3. Vaikas burbėjo sapną, visiškai pabudęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.