burbėjimas

burbė́jimas. →. burbėti:

1. Tai burbė́jimas – nieko negali suprasti nė tos kalbos!

2. Pagaliau Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas.

3. →. burbėti 5: Išgirdęs burbė́jimą, maniau, kad kažin kas pasidarė, o čia bulbų išsiversta [iš užtvaros].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burbejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>burbė́jimas</b>. →. burbėti: <br/>1. Tai burbė́jimas – nieko negali suprasti nė tos kalbos! <br/>2. Pagaliau Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas. <br/>3. →. burbėti 5: Išgirdęs burbė́jimą, maniau, kad kažin kas pasidarė, o čia bulbų išsiversta [iš užtvaros].

burbėjimas

#