Burbėjimas – tai tyliai, neretai neaiškiai kalbėjimas (dažnai sau patį ar į šalį), murmėjimas.
Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo kampe ir burbėjo ką nors sau po nosimi.
2. Vaikas burbėjo mieguistai, verkdamas ant pagalvės.
3. Ji burbėjo pykčio, bet nieko nesakė garsiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.