burbčioti

Burbčioti – tyliai ir nerangiai murmėti, šnekėti nesuprantamai ar pyktis, dažnai sau patalpose.

Pavyzdžiai:
1. Senis burbčiojo sau po ūsais, nesutikdamas su nutarimu.
2. Virėja burbčiojo, maišydama sriubą, pykstama dėl netvarkos.
3. Vaikas burbčiojo miegodamas, tarsi sapnuodamas pokalbį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'burbcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Burbčioti – tyliai ir nerangiai murmėti, šnekėti nesuprantamai ar pyktis, dažnai sau patalpose. Pavyzdžiai: 1. Senis burbčiojo sau po ūsais, nesutikdamas su nutarimu. 2. Virėja burbčiojo, maišydama sriubą, pykstama dėl netvarkos. 3. Vaikas burbčiojo miegodamas, tarsi sapnuodamas pokalbį.