būrautis

Būrautis – tai būtojo laiko dalyvis, reiškia veiksmą, kuris jau buvo atliktas praeityje (prieš kitą praeities veiksmą ar laikotarpį).
Dalyvis nekeičiamas, vartojamas su esamuoju būtojo laiko veiksmažodžiu būti (pvz., buvo).

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo atėjęs namo, kai pradėjo lyti. (jau atėjo prieš lietų)
2. Mes būsime perskaitę knygą iki susitikimo. (perskaitysime prieš susitikimą)
3. Ji buvo išėjusi iš darbo, kai jai paskambino. (jau išėjo prieš skambutį)

Trumpai:
- Reikšmė: veiksmas, įvykęs anksčiau nei kitas praeities/ateities veiksmas.
- Forma: būtojo laiko veiksmažodis + dalyvis su priesaga -ęs (vyr. g.), -usi (mot. g.).

Įrašas
Paaiškinimas	Būrautis – tai būtojo laiko dalyvis, reiškia veiksmą, kuris jau buvo atliktas praeityje (prieš kitą praeities veiksmą ar laikotarpį). Dalyvis nekeičiamas, vartojamas su esamuoju būtojo laiko veiksmažodžiu būti (pvz., buvo). Pavyzdžiai: 1. Jis buvo atėjęs namo, kai pradėjo lyti. (jau atėjo prieš lietų) 2. Mes būsime perskaitę knygą iki susitikimo. (perskaitysime prieš susitikimą) 3. Ji buvo išėjusi iš darbo, kai jai paskambino. (jau išėjo prieš skambutį) Trumpai: - Reikšmė: veiksmas, įvykęs anksčiau nei kitas praeities/ateities veiksmas. - Forma: būtojo laiko veiksmažodis + dalyvis su priesaga -ęs (vyr. g.), -usi (mot. g.).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.