Buožgalis – tai kietas, apvalus iškilumas ant kaulo (dažniausiai galvos), atsiradęs po smūgio.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
"Nukrito nuo dviračio ir susirado didelį buožgalį ant kaktos."
2. Perkeltinė reikšmė (šnek.):
"Šitas stalas turi buožgalių – neįmanoma lygiai atsistatyti."
"Kalvoje kyšo akmenuoti buožgaliai."
Trumpai: Tai gumbas (fiziškai arba panašus iškilimas), dažniausiai nuo sužalojimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.