buntinis

Buntinis – tai neįgalus, silpnas, menkas, menkysta (dažniausiai apie žmogų, gyvūną ar augalą).

Pavyzdžiai:
1. Žmogus: „Senas buntinis sėdėjo ant suolo.“ (reikšdamas silpną, neryškų žmogų).
2. Gyvūnas: „Kaimynų šuo – visiškai buntinis, vos kojos vilkia.“
3.Augalas: „Tas buntinis krūmelis niekada nežydės.“ (apie menką, nelabai gyvybingą augalą).

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse, neretai su šiek tiek paniekos ar užuojautos atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	Buntinis – tai neįgalus, silpnas, menkas, menkysta (dažniausiai apie žmogų, gyvūną ar augalą). Pavyzdžiai: 1. Žmogus: „Senas buntinis sėdėjo ant suolo.“ (reikšdamas silpną, neryškų žmogų). 2. Gyvūnas: „Kaimynų šuo – visiškai buntinis, vos kojos vilkia.“ 3.Augalas: „Tas buntinis krūmelis niekada nežydės.“ (apie menką, nelabai gyvybingą augalą). Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse, neretai su šiek tiek paniekos ar užuojautos atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.