„Bunksčioti“ reiškia būti apsvaigus, nejautrus, apimtas tingumo ar apsnūdimo (pvz., po valgio, nuo karščio, nuovargio). Tai neformalus žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Po pietų visai bunksčioju – norėtųsi miegoti.
2. Nuo karščio tokia bunksčioju, kad negalvoju.
3. Jis bunksčioja prie televizoriaus – akys jau užsimerkia.
Sinonimai: apsvaigti, tingėti, snūduriuoti, džiūvauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.