būmuo

Būmuo – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stambų, nevikrų, nerangų žmogų (dažniau apie vyrą). Turi neigiamą atspalvį, panašų kaip „bumbulas“, „bukas milžinas“.

Pavyzdžiai:
- Kaimynas – tikras būmuo: aukštaūgis, plačiarankis ir visada kažką sulaužo.
- Nepatenkink to būmuo, jis viską sutriš.
- Išėjo kažkoks būmuo, kad net durys sudrebėjo.

Sinonimai: milžinas, bokštas, bumbulas, grubas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bumuo' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Būmuo – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stambų, nevikrų, nerangų žmogų (dažniau apie vyrą). Turi neigiamą atspalvį, panašų kaip „bumbulas“, „bukas milžinas“. Pavyzdžiai: - Kaimynas – tikras būmuo: aukštaūgis, plačiarankis ir visada kažką sulaužo. - Nepatenkink to būmuo, jis viską sutriš. - Išėjo kažkoks būmuo, kad net durys sudrebėjo. Sinonimai: milžinas, bokštas, bumbulas, grubas.