Bumčioti – švelniai ir dažnai glostyti, leisti (dažniausiai vaikui), kartoti judesį, panašų į masavimą.
Pavyzdžiai:
1. Mama bumčiojo kūdikį po pilvelį, kad jis nurytų orą.
2. Senelė bumčiojo anūką per nugarėlę, kol jis užsnūdo.
3. Kai kūdikis verkė, tėtis jį bumčiojo, ramindamas.
Trumpai:
Glostymas, ypač kūdikiui, raminimui ar priežiūrai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.