bumbulis

"Bumbulis" – šnekamojoje kalboje reiškia apvalų, išsipūtusį, dažniausiai mažą daiktą ar kūno dalį (pvz., apvali pūslė, gumburas, iškilimas). Kartais vartojama švelniai juokais ar šmaikščiai.

Pavyzdžiai:
1. Kūno dalys:
"Po įkandimo ant rankos iššoko raudonas bumbulis."
"Kūdikiui ant kaklo išėjo mažas bumbulis."

2. Daiktai:
"Pieštukas senas, per vidurį turi bumbulį (išsipūtimą)."
"Kišenėje kažkas bumbuliu kyšo."

3. Perkeltine prasme (retai):
"Jis iš piktumo susirinko į bumbulį (susiraukė, susigūžė)."

Pavardės: Bumbulis

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bumbulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Bumbulis" – šnekamojoje kalboje reiškia apvalų, išsipūtusį, dažniausiai mažą daiktą ar kūno dalį (pvz., apvali pūslė, gumburas, iškilimas). Kartais vartojama švelniai juokais ar šmaikščiai. Pavyzdžiai: 1. Kūno dalys: "Po įkandimo ant rankos iššoko raudonas bumbulis." "Kūdikiui ant kaklo išėjo mažas bumbulis." 2. Daiktai: "Pieštukas senas, per vidurį turi bumbulį (išsipūtimą)." "Kišenėje kažkas bumbuliu kyšo." 3. Perkeltine prasme (retai): "Jis iš piktumo susirinko į bumbulį (susiraukė, susigūžė)."