Bulbabarkščiai – tai lietuviškas terminas, reiškiantis augalų ląstelių audinį, kuris atsakingas už antrinį storėjimą (kamieno, šaknų storėjimą). Jis formuojamas iš kambiumo ir sudaro įvorią (antrinę žievę) ir antrinį medieną.
Pavyzdžiai:
1. Medžiai (ąžuolas, pušis) – jų stori kamienai formuojami būtent dėl bulbabarkščių veiklos.
2. Krūmai (agrastas, serbentas) – jų stiebai storėja per metus.
3. Daugiamečiai žoliniai augalai (morkos, runkeliai) – jų sustorėjusios šaknys (šakniavaisiai) formuojasi dėl bulbabarkščių.
Trumpai: Bulbabarkščiai – tai audinys, leidžiantis augalams storėti, ir randamas medžiuose, krūmuose, daržovėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.