Terminas „bukaragis“ reiškia kvailą, neprotingą žmogų, kvailybę ar nesąmonę. Tai žodinė klaida, kuri atsitinka painiojus žodžius „bukas“ (kvailas) ir „vaikštis“ (eiti, klajoti), tačiau dažniau vartojama kaip pašiepiamas ar švelnus įžeidimas.
Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis tik bukaragius kalba. (t. y. kalba nesąmones)
2. Kaip tu galėjai taip pasielgti? Ar esi visiškai bukaragis?
3. Užteks man tų bukaragių! (apie kvailus žmones ar veiksmus)
Trumpai: tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis kvailumą ar kvailą žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.