Budavonė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paminklinę koplytėlę arba kryžių su stogeliu, dažniausiai statomą prie kelio, kapinėse arba atminimo vietose. Ji gali būti medinė ar mūrinė, o jos tikslas – atminti mirusiuosius, pažymėti įvykio vietą arba skirti maldai.
Pavyzdžiai:
1. Kelio pakraštyje stovi senoji medinė budavonė su Marijos skulptūra.
2. Kaimo kapinėse yra iš akmens mūryta budavonė su užrašu „Paminklas žuvusiems partizanams“.
3. Prie upelio pastatyta budavonė primena čia prapuolusius žmones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.