būbkis

Būbkis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, nevikrų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu).

Pavyzdžiai:
1. Nesuprato paprastos užduoties – tikras būbkis.
2. Vėl sulaužė puodą – kaip iš tiesų būbkis elgiasi!
3. Nereikia būti būbkiu – pasistenk susikaupti.

Sinonimai: bukis, avinas, nerūpestingas, nevykėlis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bubkis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Būbkis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, nevikrų žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu). Pavyzdžiai: 1. Nesuprato paprastos užduoties – tikras būbkis. 2. Vėl sulaužė puodą – kaip iš tiesų būbkis elgiasi! 3. Nereikia būti būbkiu – pasistenk susikaupti. Sinonimai: bukis, avinas, nerūpestingas, nevykėlis.