"Bubčioti" reiškia tyliai, nerangiai murmėti, šnekėti nesuprantamai ar skųstis (dažnai apie vaikus ar nepatenkintus žmones).
Pavyzdžiai:
1. Kūdikis bubčiojo lopšyje.
2. Senis bubčiojo sau po barzda.
3. Mokinys bubčiojo dėl per sunkios užduoties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.