Bruzdumas – tai kalbos ypatybė, kai garsai ar žodžiai tariami su pertekline įtampa, raiškiai ar net šiurkščiai, dažnai perteikiant neigiamas emocijas (pyktį, panieką, ironiją).
Pavyzdžiai:
1. „Ačiū tau, labai ačiū!“ – tariama aštriai, per daug pabrėžiant, rodant sarkazmą.
2. „Tu visada toks malonus!“ – pabrėžiant „visada“, parodytas nepasitenkinimas.
3. „Nuostabus darbas... tiesiog nuostabus“ – monotoniškai ir aštriai, reiškiant paneigimą.
Bruzdumas dažnas dramoje, polemikoje ar kasdienėje kalboje norint pabrėžti priešiškumą ar sarkazmą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.