bruknėgrybis

Bruknėgrybis – tai bendrinis terminas, nusakantis grybus, augančius viršutiniame (organiniame) dirvožemio sluoksnyje – bruknėje. Tai negrybų rūšis, o augavietės apibūdinimas.

Pagrindinė reikšmė:
Grybai, kurių grybiena (micelija) auga pūvančioje augalų liekanose – samanose, kiminuose, lapuose, žievėje – o ne tiesiai dirvožemyje ar gyvų medžių kamienuose.

Pavyzdžiai (dažniausi bruknėgrybiai Lietuvoje):
1. Baravykas pušinis (Boletus pinophilus) – dažniausias baravykas bruknėse.
2. Lepeška (Cantharellus cibarius) – auga spygliuočių ir mišriuose miškuose.
3. Rudikė (Lactarius rufus) – dažna sausuose pušynuose.
4. Šilbaravykis (Imleria badia) – mėgsta spygliuočių bruknes.
5. Geltonkojis raudonviršis (Xerocomellus chrysenteron) – auga įvairių miškų bruknėse.

Svarbu: Terminas nurodo augavietę, o ne taksonominę grupę. Grybai bruknėje randami nuo vasaros iki vėlyvo rudens, ypač drėgnu oru.

Įrašas
Paaiškinimas	Bruknėgrybis – tai bendrinis terminas, nusakantis grybus, augančius viršutiniame (organiniame) dirvožemio sluoksnyje – bruknėje. Tai negrybų rūšis, o augavietės apibūdinimas. Pagrindinė reikšmė: Grybai, kurių grybiena (micelija) auga pūvančioje augalų liekanose – samanose, kiminuose, lapuose, žievėje – o ne tiesiai dirvožemyje ar gyvų medžių kamienuose. Pavyzdžiai (dažniausi bruknėgrybiai Lietuvoje): 1. Baravykas pušinis (Boletus pinophilus) – dažniausias baravykas bruknėse. 2. Lepeška (Cantharellus cibarius) – auga spygliuočių ir mišriuose miškuose. 3. Rudikė (Lactarius rufus) – dažna sausuose pušynuose. 4. Šilbaravykis (Imleria badia) – mėgsta spygliuočių bruknes. 5. Geltonkojis raudonviršis (Xerocomellus chrysenteron) – auga įvairių miškų bruknėse. Svarbu: Terminas nurodo augavietę, o ne taksonominę grupę. Grybai bruknėje randami nuo vasaros iki vėlyvo rudens, ypač drėgnu oru.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.