„Brizgulis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nerimtą ar nepastovų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jaunuolį). Gali burtis su nepatikimumu, netvarka ar fiziniu silpnumu.
Pavyzdžiai:
1. „Nebūk brizgulis, sutvarkyk tuos popierius!“ (nerangus, netvarkingas).
2. „Kaip užaugo toks brizgulis – nieko negali pakelti!“ (fiziškai silpnas).
3. „Visus pažadus sulaužė, tikras brizgulis.“ (nepatikimas, nepastovus).
Sinonimai: nerangus, silpnuolis, niūriažodis, dvėselėlis (priklausomai nuo atspalvio).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.