Brinkymas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnumą, alkanumą, išsekimą (dažniausiai dėl alkio ar badavimo). Vartojamas ir perkeltine prasme – apibūdinti išsekusią, neryžtingą būseną.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Po trijų dienų badavimo jautėsi toks brinkymas, kad vos stovėjo ant kojų.
2. Perkeltinė prasmė:
Po visų tų rūpesčių apėmė psichinis brinkymas – net norų trūko.
Jo kalba buvo pilna brinkymo – be jokios įtikinamumo.
Sinonimai: silpnumas, išsekimas, alkanumas, neryžtingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.