brinkus

Brinkus – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, neįprastą ar keistą daiktą, dažnai beveik nenaudingą ar netrukus sugendusią. Kilmė neaiški, galimai susijusi su žodžiu „brinkti“ (lūžti, griūti).

Pavyzdžiai:
1. „Senasis telefonas jau visiškai brinkus – ekranas įtrūkęs, baterija laiko dvi minutes.“
(senas, beveik neveikiantis daiktas)

2. „Parduotuvėje nusipirkau tą brinkusą už kelis eurus, o jis po dienos sulūžo.“
(lengvai sugendantis, kokybiškai prastas daiktas)

3. „Ką tu laikai tuose senuose dėžėse? Visokie brinkusai ir laužas.“
(smulkūs, bevertės smulkmenos)

Trumpai: Brinkus – menkas, keistas ar sugedęs daiktas, dažnai vartojant šiek tiek paniekinamai.

• Pavardės: Brinkus

Įrašas
Paaiškinimas	Brinkus – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, neįprastą ar keistą daiktą, dažnai beveik nenaudingą ar netrukus sugendusią. Kilmė neaiški, galimai susijusi su žodžiu „brinkti“ (lūžti, griūti). Pavyzdžiai: 1. „Senasis telefonas jau visiškai brinkus – ekranas įtrūkęs, baterija laiko dvi minutes.“ (senas, beveik neveikiantis daiktas) 2. „Parduotuvėje nusipirkau tą brinkusą už kelis eurus, o jis po dienos sulūžo.“ (lengvai sugendantis, kokybiškai prastas daiktas) 3. „Ką tu laikai tuose senuose dėžėse? Visokie brinkusai ir laužas.“ (smulkūs, bevertės smulkmenos) Trumpai: Brinkus – menkas, keistas ar sugedęs daiktas, dažnai vartojant šiek tiek paniekinamai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.