briedkriaunis
Briedkriaunis – tai lietuvių liaudies mitologijoje mitinė būtybė, pusiau briedis, pusiau kriaunius (panašus į raganą ar baubą). Vaizduojamas kaip briedis su žmogaus galva arba panašiai, dažniausiai kaip miško dvasia arba padaras, keliantis baimę.
Pagrindinės savybės:
- Gyvena tankiuose miškuose, pelkėse.
- Gali klaidinti keliautojus, gąsdinti, vilioti į pelkę.
- Kartais laikomas miško sergėtoju.
Pavyzdys (iš tautosakos):
> „Eidamas per girią naktį, matė, kaip tarp medžių šmėsto briedkriaunis – su briedo kūnu, o veidas kaip seno žmogaus, su žvarbiais akmenimis vietoj akių.“
Trumpai: tai mitologinis miško būrys, simbolizuojantis gamtos paslaptį ir pavojų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.