„Braukėti“ – veiksmažodis, reiškiantis švelniai, lengvai brūkštelėti, trinti, valyti arba glostyti (dažniausiai pirštais, delnu ar švaria skudurėle).
Pavyzdžiai:
1. Ji braukė rankove dulkes nuo stalo.
2. Vaikas braukė ašaras iš veido.
3. Braukė pirštu per knygos puslapį.
Pastaba: Dažnai vartojama su priešdėliu (pabraukėti, nubraukėti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.