braškinimas

Braškinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis melavimą, nesąmonių kalbėjimą ar išgalvotų istorijų pasakojimą. Kilmė siejama su žodžiu „braškyti“ (plepėti, tuščiai kalbėti).

Pavyzdžiai:
1. Nustok braškinti, visi žino tiesą!
2. Jis vėl pradėjo braškinti apie savo nuotykius užsienyje.
3. Tai ne rimti argumentai, o grynas braškinimas.

Trumpai: Melavimas / tuščias plepėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'braskinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Braškinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis melavimą, nesąmonių kalbėjimą ar išgalvotų istorijų pasakojimą. Kilmė siejama su žodžiu „braškyti“ (plepėti, tuščiai kalbėti). Pavyzdžiai: 1. Nustok braškinti, visi žino tiesą! 2. Jis vėl pradėjo braškinti apie savo nuotykius užsienyje. 3. Tai ne rimti argumentai, o grynas braškinimas. Trumpai: Melavimas / tuščias plepėjimas.