Branginybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis per didelį savęs įvertinimą, išdidumą, pasipūtimą, puikybę. Jis dažnai vartojamas norint apibūdinti žmogų, kuris elgiasi iš aukšto, laiko save svarbesniu už kitus ar pernelyg didžiuojasi savimi.
Pavyzdžiai:
1. Elgesyje:
Jo branginybė neleidžia jam paprastai pasisveikinti su buvusiais klasiokais.
2. Kalboje:
Visi pastebėjo jos branginybę, kai ji į visus žiūrėjo iš viršaus.
3. Apibūdinime:
Tai ne pasitikėjimas savimi, o gryna branginybė.
Sinonimai: puikybė, išdidumas, pasipūtimas, įžūlumas.
Priešingybė: kuklybė, paprastumas, nuolankumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.