„Bobiakulbė“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neteisingą ar nesuprantamą kalbą, nesąmones, beprasmybę (dažnai apie ilgas, sudėtingas ar neaiškias frazes).
Pavyzdžiai:
1. Politikas kalbėjo valandą, bet iš jo kalbos buvo vien bobiakulbė.
2. Neklausyk jo, jis vėl pradėjo savo bobiakulbę.
3. Instrukcija parašyta taip sudėtingai, kad ištisa bobiakulbė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.