blizgutis
"Blizgutis" – šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis įmantrų, dažnai tuščią ar perdėm sudėtingą kalbėjimo/stiliaus būdą, siekiant įspūdžio. Gali būti siejamas su pateikimu, kuris atrodo puikus, bet turi mažai turinio.
Pavyzdžiai:
1. Politiko kalba – daug gražių frazių, bet konkretumo nėra:
"Jo kalba pilna blizgučių, bet ką jis siūlo iš tikrųjų?"
2. Reklamoje – žavūs, bet neaiškūs apibūdinimai:
"Šis produktas aprašytas blizgučiais: 'inovacinis skaidrumas, kuris pakeis jūsų realybę'."
3. Kūryboje – per daug stilizuotas tekstas:
"Autorius užmiršo istoriją ir tik blizgutavo žodžiais."
Trumpai:
Tai įmantri, bet tuščia ar perdėta išraiška, dažnai naudojama norint paslėpti turinio trūkumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.