.
bliur̃bti, -ia, -ė.
1. niekus šnekėti, zaunyti, plepėti: Nieko gero nepasako, tik bliur̃bti moka. Eik namo, ką čia dabar per visą dieną bliurbì.
2. murmėti, bambėti, bartis: Už tokį mažmožį nereikia bliurbti. Ko tu vis bliurbì ant manęs, ką aš padariau?
3. bliurbėti 2: Siuvėjai savo tarpe bliurbia žydiškai.
4. verkti, rėkti: Ir bliur̃ba kaip mažas vaikas! Jam nėra galo – bliur̃bia ir bliur̃bia!
5. terlioti: Bliurbì ir bliurbì čia prie viedro be jokio nustojimo.
išbliur̃bti, -ia, ìšbliurbė. išplepėti: Ji viską ìšbliurbė.
pribliur̃bti, -ia, prìbliurbė. priterlioti: Pribliurbei pilną bliūdą, negali nė išvalyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.