blindus

"Blindus" – šnekamojoje kalboje reiškia aklą, neįžvelgiantį, nematantį (dažnai perkeltine prasme). Kilęs iš angl. blind.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Po avarijos jis tapo blindus.“ (prarado regėjimą)
2. Perkeltinė prasmė:
„Jis blindus dėl savo klaidų.“ (norių jų nematyti)
„Blindus pasitikėjimas“ (aklai pasitikintis).

Pastaba:
Standartinėje lietuvių kalboje vartotinas atitikmuo – „aklas“. „Blindus“ dažniausiai naudojamas šnekamojoje arba žargoninėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'blindus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Blindus" – šnekamojoje kalboje reiškia aklą, neįžvelgiantį, nematantį (dažnai perkeltine prasme). Kilęs iš angl. blind. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Po avarijos jis tapo blindus.“ (prarado regėjimą) 2. Perkeltinė prasmė: „Jis blindus dėl savo klaidų.“ (norių jų nematyti) „Blindus pasitikėjimas“ (aklai pasitikintis). Pastaba: Standartinėje lietuvių kalboje vartotinas atitikmuo – „aklas“. „Blindus“ dažniausiai naudojamas šnekamojoje arba žargoninėje kalboje.