bliaukterėjimas

Bliaukterėjimas – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai beprasmį kalbėjimą ar skundą. Jis dažnai vartojamas norint apibūdinti žmogų, kuris nuolatos murmėti, nerimauti ar skųstis dėl smulkmenų.

Pavyzdžiai:
1. Nustok bliaukterėti, nieko tokio neatsitiko!
2. Senelis vėl bliaukterėjo apie senus laikus.
3. Visą vakarą jis bliaukterėjo dėl darbo.

Sinonimai: murmėjimas, niurzgimas, skundimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bliaukterejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bliaukterėjimas – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai beprasmį kalbėjimą ar skundą. Jis dažnai vartojamas norint apibūdinti žmogų, kuris nuolatos murmėti, nerimauti ar skųstis dėl smulkmenų. Pavyzdžiai: 1. Nustok bliaukterėti, nieko tokio neatsitiko! 2. Senelis vėl bliaukterėjo apie senus laikus. 3. Visą vakarą jis bliaukterėjo dėl darbo. Sinonimai: murmėjimas, niurzgimas, skundimas.