„Bliaubti“ reiškia nuolat ir nerimtai kalbėti, plepėti, murmėti (dažniausiai apie senus žmones ar vaikus). Turi šiek tiek neigiamą atspalvį – kalbama per daug, monotoniškai ar be prasmės.
Pavyzdžiai:
1. Senelė visą dieną bliaubia apie senus laikus.
2. Nustok bliaubti, niekas tavęs nesupranta!
3. Vaikai bliaubėjo kambaryje, kol užmigo.
Sinonimai: murmėti, kuždėti, plepėti, maldenti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.