Blėnis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ploną metalo lapelį (pvz., alavo, cinko), naudojamą stogams dengti, taip pat ploną metalo gabalėlį apskritai.
Pavyzdžiai:
1. Stogo danga: „Senąjį šiferį pakeitė cinko blėniais.“
2. Plonas metalas: „Dėžutė pagaminta iš alavo blėnio.“
3. Perkeltine prasme (retai): „Jausmai kaip plonas blėnis – lengvai sulenkiami.“
Sinonimai: plokštelė, lakštas, folija (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.