x
blė́kčioti, -ioja, -iojo. dėbčioti, dvilkčioti: Vakar Onikė blė́kčiojo blė́kčiojo, turbūt pyko, kad nevedžiau šokti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.