„Blėkavonė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis bjaurų, nemalonų skonį ar kvapą (dažniausiai apie sugedusį, rūgstančį pieną ar kitus pūvančius produktus).
Pavyzdžiai:
1. Pienas jau blėkavonė – negalima gerti.
2. Ši dešra kvepia blėkavone, mesti reikia.
3. Po lietaus iš lovos sklinda blėkavonė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.