„Blazgatninkas“ (žodis kilęs iš rusų kalbos блазн) reiškia pajuokėlis, klounas, kvailys, išdaigus žmogus, dažnai su neigiamu atspalviu – ne rimtas, nepatikimas, linkęs į kvailus pokštus ar elgesį.
Pavyzdžiai:
1. Nesitikėk nuo jo rimto atsakymo – jis visas blazgatninkas!
2. Kaip tikras blazgatninkas, jis visus susikvietė ir pradėjo vaidinti juokingą sceną.
3. Nereikia manyti, kad jis rimtai galvoja – tai tik blazgatninko išsišokimas.
Pastaba:
Šis žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje, retesnis oficialiame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.